Laimė smulkmenose
Jau daug metų gyvenu miško apsupty. Jis mano prieglobstis ir ramybė, kad ir kas pasaulyje nutiktų. Jis man kuria nuotaiką – tai grąžindamas į vaikystę, tai nukeldamas į ateitį ir priversdamas susimąstyti apie gamtos galybę. Man atrodo, kad būtent toje tikroje gamtos tyloje aš ir išgirdau istorijas, o tada ėmiau rašyti. O kaip man patinka atrasti nematytas vietas ir išgalvoti herojus! Tai mano gyvenimo meilė. Nuo pat vaikystės buvau fantazuotoja, man žaislai atrodė gyvi ir visada galvojau, kad knygų herojai kažkur gyvena. Gal todėl ir dabar mano herojai neduoda ramybės iki kol nebūna parodyti. Kai apie juos papasakoju, jie palaimingai nusišypso ir iškeliauja iš mano minčių gyventi savo gyvenimo tarp pasaulio žmonių. Jie pasakoja istorijas, kuriose ir man pačiai patinka būti, tada jos nugula knygose ir audio pasakose. Knygos yra iliustruotos nuotraukomis, o jose rankų darbo herojai, namai, kiemai ir visokiausi rakandai, reikalingi, kad sukurčiau jaukią aplinką, nes man labai patinka meistrauti, lipdyti, siūti, nerti, tapyti, kurti lėles ir žaisti.
O dar man patinka kurti tik tai, kam yra įkvėpimas arba tiesiog noras. Nes jei nesinori, nieko gero nebus, tik atsiras dar vienas neišmąstytas, neišjaustas, nepabaigtas ir niekam nereikalingas daiktas, kuris nuguls į pilką dėžę.
Jei neseksiu savo minčių ir jausmų, nereikalingų daiktų pasaulis ims plėstis. Todėl pakaks to, kas nežadina vaizduotės ir gimsta be įkvėpimo... Laikas ilgiau užsibūti ten, kur išsilaisvina mintys ir norai.
